DEKORATYVINIAI TRIUŠIAI

Dekoratyviniai triušiai, priklausomai nuo rūšies, gali būti 20-50 cm ilgio ir sverti 0,4-3 kg.

Gyvenimo trukmė: 8-10 metų. Triušiai būna aktyvūs ankstyvą rytą ar vakare, dažniausiai miega atsimerkę , taip saugodamiesi nuo pavojų.

Jeigu triušiukas nėra žymėtas, ženklintas ir neturi dokumentų jis vardijamas kaip mišrūnas.

Lyties nustatymas:

Triušių lytis nustatoma apžiūrint lytinius organus. tarp patelių lytinių organų ir išangės beveik nėra tarpo, pas patinėlius matomas tarpas, taip pat pas patinus kaba sėklidės, o pas pateles matomas lytinių organų griovelis.
Visada rekomenduojama laikyti du triušiukus, dėl draugijos. Jeigu gyvūnai yra skirtingų lyčių – jie turėtų būti tik kastruoti.
Kastruoti patartina ir dėl nuotaikų svyravimo, žymėjimo bei agresijos.
Kastruoti jau galite ir kelių mėn. triušiuką.

Laikymo sąlygos:

Dekoratyvinių triušių narvelis turėtų būti kiek įmanoma erdvesnis.
Mažiausias rekomenduojamas vieno triušio narvo dydis turėtų būti nuo 100×50 cm. Viskas priklauso kokio dydžio užaugs augintinis. Triušiuko narvas turėtų būti tokio aukščio, kad augintinis galėtų atsistoti ant užpakalinių kojų.
Narve būtina įmontuoti namelį, kuriame augintinis galėtų pasislėpti ar ant jo užšokti. Taip pat narvelyje turi būti dubenėlis maistui, gertuvė su šviežiu vandeniu, ėdžios su šienu.
Narvelio dugną patartina ištiesti neslystančia danga. Triušiuką galima išmokinti daryti į tualeto dėžutę, kur turi būti priberta medžio granulių ar pjuvenų.
jeigu jo gyvenamąjį visą plotą pribersite granulėmis/ pjuvenomis ar šienu, jis dergs, miegos ar ės tai kas ,,paklota”.
Narvelį laikyti toliau nuo skersvėjų. Labai svarbu, jog narvelio nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai, nes triušiai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai ir perkaitimui, tinkamiausia aplinkos temperatūra yra 18-22°C.
Triušiai yra labai judrūs augintiniai, todėl turėtų būti išleidžiami iš narvelio kuo dažniau, mažiausiai 3 val. per dieną. Išleidus augintinį lakstyti po namus, svarbu nepamiršti apsaugoti tiek jį, tiek namie esančius daiktus – neprileisti triušio prie laidų, augalų, įvairių cheminių valymo medžiagų ir pan.

SVARBU!!!

Triušiai nėra graužikai. Triušiai priklauso kiškiams. Kuo skiriasi triušiukas nuo jūrų kiaulytės? – Jie turi savybių, kurios jas visiškai pašalino iš graužikų.
Visų pirma, triušių viršutinėje lūpoje yra dvi eilės priekinių dantų. Jų dantų formulė yra: priešakiniai dantys 2/1, iltiniai 0/0, prieškrūminiai 3/2, krūmini9ai 3/3, o ne kaip graužikams: viršuje ir apačioje: 1+0+2-0+3-2. Šie dantys neturi šaknų. Jų žandikaulių darbas kramtant taip pat skiriasi- triušiai sukioja dantimis sukamaisiais judesiais, o graužikai juda aukštyn ir žemyn. Taip pat graužikams neatsiranda plyšio viršutinėje lūpoje.
Triušiams taip pat būdingas visiškai kitoks virškinimo procesas, jie valgo savo išmatas ir taip du kartus virškina maistą, kad iš jų gautų maksimalų maistinių medžiagų kiekį. Maistas praeina per ilgąją žarną, yra iš anksto virškinimas ir išskiriamas minkštų išmatų, padengtų gleivių sluoksniu, pavidalu. Tada triušis suvalgo išmatas ir vėl suvirškina. Tik po antrojo virškinimo jie gauna sausų rutulių formą. Dėl šios priežasties kiškiai protingai valdo vandenį ir maistą, ir gali gyventi tokiose vietose kaip stepės ir tundra.

Mityba

Graužikai maitinasi daugiausia javų grūdais, o kiškiai – žole ir šakelėmis. Štai todėl taip svarbu pasirinkti tinkamą maistą. Triušio pagrindinis maistas turėtų būti granulės – žolelių, daržovių ir žolės mišinys. Maistas su grūdais naudojamas mėsiniams triušiukams priaugti svorio. atkreipti į tai dėmesį rinkdamiesi maistą savo augintiniui. 
Šeriant triušius geriausia laikytis rėžimo ir jų racioną turi sudaryti 80% šienas, granuliuotas maistas 10%, šviežios daržovės ir vaisiai 10%. Suaugę triušiai per parą suėda apie 0,4-1 kg šieno. Lapuočių medžių šakos (obels, karklo, aviečių, beržo) būtinos dėl dažno dantų peraugimo.
Morkos yra labai vertingas pašaras, svarbu jų nepadauginti. Retkarčiais triušiams galima duoti petražolių, krapų salierų, bananų, aviečių, moliūgų. Paprastai šakniavaisiai duodami žiemą, kai nėra žaliųjų pašarų. 

Kenksmingas maistas

Patartina vengti abrikosų, rugiagėlių, akacijų, begonijų, vyšnių uogų ir lapų, dumblių, gvazdikų, garstyčių, hiacintų, irisų, figmedžių, laueo lapų, kanapių, aguonų, saulučių, narcizų, pomidorų lapų, snieguolių, chrizantemų, našlaičių, tulpių, citrusinių vaisių. Miusli tipo mityba (mišinysi š žolių, kukurūzų, džiovintų vaisių ir daržovių, riešutų, avižinių dribsnių) yra per riebi triušiui. Bulvių, burokėlių ir jų lapai gali sukelti viduriavimą. Tokia dieta gali privesti prie kepenų suriebėjimo. Kopūstai pučia vidurius, per didelis kiekis obuolių taip pat gali sukelti vidurių pūtimą. Sausame pašare neturėtų būti grūdų, džiovintų vaisių, riešutų.
Kreida, kalcis ar druska – sukelia inkstuose akmenis.

Dažniausiai pasitaikančios ligos ir negalavimai:

Dantų peraugimas – tai gali būti dėl netinkamo maitinimo ar genetikos. Be veterinaro pagalbos patys galite apžiūrėti tik priekinius dantis, galinių dantų apžiūrai reikia spec. žiodiklių, kuriuos turi tik gydytojas besispecializuojantis tokiuose gyvūnuose. 
Kirpti dantų nerekomenduojama tik dildinti. Tai turėtų daryti tik veterinarijos gydytojas.
Nagų peraugimas gresia jų neprižiūrint, jeigu bijote patys juos nukirpti kreipkitės į vet. gydytoją.
Nustojus maitintis ar pasidarius vangiam – kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Viduriavimas, nesituštinimas, pakitusi išmatų spalva, šie požymiai gali indikuoti apie rimtas augintinio ligas.
Virškinimo sutrikimai gali atsirasti ir dėl per staigiai pakeisto mitybos raciono, aplinkos pokyčių.
Infekcinis rinitas. Paprasčiau tariant – sloga. Iš nosies teka išskyros, triušis dažnai čiaudi, pasunkėja kvėpavimas. Negydoma gali komplikuotis.
Konjuktyvitas. Triušio akys parausta, teka ašaros, neretai atsiranda pūlingos išskyros.
Niežai . Sukeliami erkių, matoma suprastėjusi kailio kokybė, jis neblizga, plinka, oda pleiskanoja, triušis dažnai kasosi.
Pododermatitas. Tai yra pėdučių uždegimas, laikant triušį ant tinklinių metalinių grindų atsiranda įtrūkimai ir opos, triušelis tampa nervingas, blogai ėda, sunkiai vaikšto.
Grybas – tai labai užkrečiama liga. Pastebėjus ant kūno, ausų ar snukučio odos pakitimus, kuo skubiau vykyte pas veterinarą.
Saulės, karščio smūgis. Triušis vangus, guli ant šono, atsiranda spazmai, padažnėja kvėpavimas.
Pastebėjus šiuos simptomus, būtina triušį vėsinti.

Jeigu pastebėjote nors vieną iš šių negalavimų kuo skubiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Net kelių valandų delsimas jūsų augintiniui gali baigtis mirtimi. 

Daugiau informacijos galite rasti Facebook puslapyje  https://www.facebook.com/maziejitriusiukai