DEKORATYVINIAI TRIUŠIAI

Triušiai, priklausomai nuo rūšies, gali būti 20-50 cm ilgio ir sverti 0,4-2 kg. Gyvenimo trukmė: 8 – 10 metų.  Kailiukas minkštas, švelnus. Spalvų gama įvairi – rudos, pilkos, balta, juoda, šinšilinė, šviesiai ruda bei kitos spalvos, turi mažą uodegytę. Triušiai būna aktyvūs ankstyvą rytą ar vakare, dažniausiai miega atsimerkę, taip saugodamiesi nuo pavojų. Triušiukas turi būti skiepijamas. 

Veislės:

1. Liūtagalvis

2. Olandijos nikštukinis

3. Nyderlandų nykštukas

4. Lenkijos triušis

5. Amerikos pūkuotasis nulėpausis

6. Kašmyrinis nulėpausis

7. Džersio vilnonis

8. Nykštukinis reksas

Lyties nustatymas:

Triušių lytis nustatoma apžiūrint lytinius organus. Kairėje nuotraukoje matomas triušio patinas, dešinėje – patelė. Tarp patelių lytinių organų ir išangės beveik nėra tarpo, pas patinėlius matomas tarpas, taip pat, patinų lytiniai organai labiau iššokę į išorę, o pas pateles matomas lytinių organų griovelis.

Laikymo sąlygos:

Dekoratyvinių triušių narvelis turėtų būti kiek įmanoma erdvesnis. Mažiausias rekomenduojamas vieno triušio narvo dydis turėtų būti bent 100×70 cm. Triušiuko narvas turėtų būti tokio aukščio, kad augintinis galėtų atsistoti ant užpakalinių kojų. Narve būtina įmontuoti namelį, kuriame augintinis galėtų pasislėpti. Taip pat narvelyje turi būti dubenėlis maistui, gertuvė su šviežiu vandeniu, ėdžios šienui. Narvelio dugną patogiausia iškloti medžio drožlių kraiku arba drėgmę sugeriančiu pakratu, taip pat galima naudoti šiaudai . Triušiuką galima išmokinti daryti į tualeto dėžutę , tokiu atveju narvelio dugnas neklojamas kraiku. Papildomai į narvelį galima įdėti mineralinių papildų arba kreidos.

Narvelį laikyti toliau nuo skersvėjų. Labai svarbu, jog narvelio nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai, nes triušiai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai ir perkaitimui, tinkamiausia aplinkos temperatūra yra 18 – 22°C. Triušiai yra labai judrūs augintiniai, todėl turėtų būti išleidžiami iš narvelio kuo dažniau. Išleidus augintinį lakstyti po namus, svarbu nepamiršti apsaugoti tiek jį, tiek namie esančius daiktus – neprileisti triušio prie laidų, augalų, įvairių cheminių valymo medžiagų ir pan.

Mityba:

Šeriant triušius geriausia laikytis rėžimo ir jų racioną turi sudaryti 80% dekoratyvinių triušių maistas. Šienas yra būtinas. Suaugusius bei vyresnius nei 3 mėn. patartina šerti 2 kartus per parą. Triušingas, žindančias pateles bei jauniklius patartina šerti 3 kartus per parą. Suaugę triušiai per parą suėda apie 0,4-1kg žolės, 50-150g sultingųjų pašarų. Lapuočių medžių šakos(obels, karklo, aviečiu, beržo) būtinos dėl dažno dantų peraugimo. 

Morkos yra labai vertingas pašaras, nes turi daug vitaminų bei mikroelementų (svarbu jų nepadauginti). Retkarčiais triušiams galima duoti petražolių, krapų, salierų, obuolių bananų, aviečių , moliūgų. Paprastai šakniavaisiai duodami žiemą, kai nėra žaliųjų pašarų. 

Kenksmingas maistas – patartina vengti abrikosų, rugiagėlių, akacijų, begonijų, vyšnių uogų ir lapų, dumblių, gvazdikų, garstyčių, hiacintų, irisų, figmedžių, lauro lapų, kanapių, aguonų, saulučių, narcizų, pomidorų lapų, snieguolių, chrizantemų, našlaičių, tulpių, citrusinių vaisių. Miusli tipo mityba (mišinys iš žolių, kukurūzų, džiovintų vaisių ir daržovių, riešutų, avižinių dribsnių) yra per riebi triušiui. Bulvių, burokėlių ir jų lapų (gali sukelti viduriavimą). Tokia dieta gali privesti prie kepenų suriebėjimo. Sausame pašare neturėtų būti džiovintų vaisių, riešutų.

Dažniausiai pasitaikančios ligos:

Virškinimo sutrikimai. Viduriavimas, nesituštinimas, pakitusi išmatų spalva, šie požymiai gali indikuoti apie rimtas augintinio ligas. Virškinimo sutrikimai gali atsirasti ir dėl per staigiai pakeisto mitybos raciono, aplinkos pokyčių.

Infekcinis rinitas. Paprasčiau tariant – sloga. Iš nosies teka išskyros, triušis dažnai čiaudi, pasunkėja kvėpavimas. Negydoma gali komplikuotis.

Konjunktyvitas. Triušio akys parausta, teka ašaros, neretai atsiranda pūlingos išskyros.

Niežai. Sukeliami erkių, matoma suprastėjusi kailio kokybė, jis neblizga, plinka, oda pleiskanoja, triušis dažnai kasosi.

Pododermatitas. Tai yra pėdučių uždegimas, laikant triušį ant tinklinių metalinių grindų atsiranda įtrūkimai ir opos, triušelis tampa nervingas, blogai ėda, sunkiai vaikšto.

Saulės, karščio smūgis. Triušis vangus, guli ant šono, atsiranda spazmai, padažnėja kvėpavimas. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina triušį vėsinti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją