GYVALAZDĖS

Dydis: 3 – 36cm.

Gyvenimo trukmė: apie 1m.

Gyvalazdės savo išvaizda dažnai imituoja augalų šakas arba lapus, kai kurios rūšys turi spygliukus ant viso kūno, taip siekdamos apsisaugoti nuo plėšrūnų. Tai naktį aktyvūs gyvūnai.

Dažniausiai gyvalazdės dauginasi partenogenezės būdu – tai reiškia, jog patelė padeda nepavaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita motinai identiški palikuoniai, todėl patinėliai yra labai reti. Patelė kiaušinėlius deda ant žemės arba klijuoja ant lapų (priklauso nuo rūšies), gali padėti nuo 100 iki 1500 kiaušinėlių. Gyvalazdžių yra labai daug rūšių. 

Lietuvoje dažniausiai laikomos yra šios :

Veislės:

1. Vietnaminė 

2. Eukaliptinė

3. Madagaskarinė

4. Filipininė

Laikymo sąlygos:

Nelaisvėje gyvalazdės auginamos terariumuose. Labai svarbu, jog terariumas būti kuo aukštesnis, nes nėrimosi metu, gyvalazdė stengiasi užsikabinti kuo aukščiau ir neriasi žemyn. Kai kurioms rūšims tinkamas substratas – durpės, jos gerai sulaiko drėgmę, gyvalazdei patogu dėti kiaušinėlius. Terariumas turi būti drėgnas, nuolat purškiamas vandeniu, drėgmė ypač svarbi sėkmingam gyvalazdės nerimuisi. Terariumą rekomenduojama pridėti kuo daugiau medžio šakelių, įvairių lapų, jog gyvalazdė turėtų kur laipioti bei slėptis.

Mityba:

Tinkamas pašaras – daiginti grūdai (kviečiai, avižos, gilės), mėta, melisa, ąžuolo, klevo,beržo, salotos, avietės, kinrožės lapai, tradeskantės gėlė, braškių lapai, žemuogių lapai, laukinė rožė . 

Juodoji vikralazdė(nuodinga) minta tik alyvos lapais. 

Kuo labiau paįvairinsite vabzdžio racioną, tuo gyvūnas gaus įvairesnių aminorūgščių, ir, tikėtina, gyvens ilgiau. papildomo vandens šaltinio nereikia, gyvūnai reikiama vandens kiekį gauna iš maisto bei drėgnos aplinkos.