SAUSUMOS VĖŽLIAI

Vėžlys skiria savo šeimininką. Vėžliai nemėgsta triukšmo, staigių judesių. Išgąsdintas vėžlys dažniausiai pasislepia savo kiaute, į vidų įtraukia galvą, kojas . Vėžliai neturi dantų, bet turi ypač stiprų žandikaulį. Vėžliai turi puikų regėjimą, jie net skiria spalvas. Vėžliai gali gyventi po vieną. Paprastai jie taikiai gyvena ir keliese, tačiau patinai kovoja dėl teritorijos, sugyvena patelės arba patinas ir patelės. 

Sausumos vėžlys sparčiausiai auga nuo 1 iki 5 metų (žiūrint pagal rūšį) , po to augimas sustoja

Kaip augintiniai laikomi vėžliai išgyvena priklausomai nuo rūšies net iki 100 metų.

Rūšys:

1. Leopardinis vėžlys

2. Graikinis vėžlys

3. Stepinis vėžlys

4. Balkaninis vėžlys 

Lyties nustatymas:

Patinai yra mažesni ir dažnai ryškesnių spalvų nei patelės. Patinų uodega ilgesnė nei patelių. Pilvo kiautas (plastronas): patinų įgaubtas į vidų, patelių plokščias.

Laikymo sąlygos:

Sausumos vėžlius gali laikyti specialiuose terariumuose, akvariumuose ar plastikinėse dėžėse. Karštoji zona 40 C, vėsioji zona  25° C, temperatūros palaikymui naudojamos šildomi kabeliai ar kilimai, šildomosios lempos naudojamos išskirtinais atvejais. Būtina turėti  (UVB 10%) lempą, įsukama turi būti ne aukščiau, kaip 30 cm atstumu , vamzdinė – ne aukščiau 15 cm nuo gyvūno. Lempa, laikoma per žemai, gali nudeginti gyvūna. Kraikas naudojamas pagal vėžlio rūšį . Vėžlį laikant saulėtoje vietoje, būtina pasirūpinti, kad šis bet kada rastų pavėsį, kur galėtų pasislėpti nuo atviros saulės.

Mityba: 

Vėžlių sveikatai didelę įtaką turi tinkamas mitybos racionas, užtikrinant pilnavertę vėžlio mitybą galima išvengti daugybės augintinio susirgimų. 

Sausumos vėžliai yra augalėdžiai gyvūnai. Racionas turėtų būti kuo įvairesnis, taip augintinis gaus daugiau skirtingų vitaminų bei mineralų. Vasarą didžiausią mitybos dalį sudaro kiaulpienės, dobilai, gysločiai, pienių žiedai. Kitais metų laikais sausumos vėžliai maitinami daržovėmis bei vaisiais, pastarieji turėtų būti duodami kaip skanėstai, o ne pagrindinis maistas. Prieš patiekiant maistas turi būti švariai nuplautas. 

Maistas, turintis daug vitaminų bei kalcio – garstyčių lapai, motiejukai, kiniškas kopūstas, vynuogių lapai, ridikų lapai, brokoliai, kiaulpienės, dobilai. Toks pašaras turėtų sudaryti apie 85% raciono. Apie 10% raciono gali sudaryti vaisiai (vaisiai turi būti be sėklų) ir gėlės – rožių žiedlapiai, palergonijos, našlaitės.

Tinkamos maistui daržovės – salotos, kopūstai, pomidorai, agurkai, ridikų lapai, morkos, paprikos, rukola.

Tinkami maistui vaisiai – braškės, šilauogės, mangai, obuoliai, kriaušės, melionai, citrusiniai vaisiai.

Šiems gyvūnams vandens terariume laikyti nereikia, nes taisiklingai maitinamas jis drėgmės gauna iš maisto. 

Sausumos vėžliams būtinai reikalingas tik jiems skirti spec. Vitaminai ir kalcis, kuris būtinas dėl kiauto ir kitų kūno dalio. 

Sausumos vėžlius būtina išmaudyti viena karta į savaitę ( pastebėjus, kad gyvūnas geria vandenį, būtina kreiptis pas specialistus). 

Dažniausios ligos:

Pagrindiniai požymiai, kurie gali išduoti augintinio sveikatos sutrikimus – vėžliai yra smalsūs gyvūnai, todėl ilgas tupėjimas slėptuvėje jiems nebūdingas; pakėlus augintinį jis turėtų tam priešintis, bandyti pabėgti; šarvas turi būti tvirtas, nepažeistas, vientisas; akys turi būti blizgios, skaidrios, be išskyrų; nosis ir burna sausa; išeinamoji anga švari, sausa, išmatos turi būti kietos konsistencijos.

Metabolinė kaulų liga. Tai yra kaulų, kiauto suminkštėjimas, taip gali atsitikti dėl netinkamo mitybos raciono, kalcio ir vitamino D trūkumo. Dažnai pasireiškia jauniems, augantiems vėžliams. Siekiant išvengti ligos, sudarant vėžlio racioną labai svarbu atkreipti dėmesį į Ca:P (kalcio:fosforo) santykį bei užtikrinti ultravioletinių spindulių šaltinį. Galima kelias valandas per dieną išnešti ant saulės. Žiemą vitaminus patartina lašinti į vandenį.

Endoparazitai. Dauguma vėžlių, kurie parduodami, yra sugauti laisvėje arba atgabenti iš didelių gyvūnų fermų, todėl būna užsikrėtę daugybe skirtingų parazitų. Gyvūnai gali būti išliesėję, neėsti, viduriuoti, išmatose gali matytis parazitai. Užsikrėtus vėžliui skiriami antiparazitiniai vaistai. Norint išvengti parazitinių užsikrėtimų, būtina užtikrinti akvariumo švarą, palaikyti higieną, maitinti švariu, plautu maistu.

Hipovitaminozė A. Ligą sukelia netinkama mityba, kai racione yra per mažas vitamino A kiekis. Pasireiškia sutinimu ausų srityje. Todėl į racioną būtina įtraukti maistą, kuriame gausu vitamino A.

Snapo peraugimas. Jei apatinis ir viršutinis vėžlio snapas auga nevienodai, dažniausiai tai – metabolinės kaulų ligos pasekmė. Tačiau tai gali nutikti ir vėžlį maitinant vien tik minkštu maistu. Šiuo atveju yra reikalingas chirurginis snapo lyginimas, siekiant atkurti anatomiškai natūralią jo formą.