ŠINŠILOS

Gyvenimo trukmė – apie 15 – 20 metų .

Svoris: 350-500g.

Ilgis: 20-40cm

Šinšilos yra gana jautrūs gyvūnai. Jas lengvai gali išgąsdinti  pašalinis triukšmas, svetimi žmonės. Įsigijus šinšilą pirmiausia derėtų leisti jai apsiprasti su nauja aplinka, tuomet pamažu pradėti ją jaukinti maitinant iš rankų, pratinti prie rankų lėtais judesiais.

Gamtoje šinšilos gyvena grupėse, todėl rekomenduojama laikyti bent dvi šinšilas tos pačios lyties, taip jos geriau jaučiasi, tampa socialesnės. šinšilos aktyviausios naktį. Šie gyvūnai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius.

Veislės:

Pasaulyje žinomos dvi šinšilų veislės – ilgauodegės šinšilos bei trumpauodegės šinšilos. Pastarosios yra gan retai auginamos, dažniausiai namie laikomos ilgauodegės šinšilos.

Yra skirtingos šinšilų spalvų variacijos – balta, juoda, smėlinė, violetinė, ruda, pilka rausvai-balta, karamelinės, šokoladinės.

Lyties nustatymas:

Šinšilų lytis nustatoma pagal atstumą tarp lytinių organų bei išangės. Pas patinus tarpas tarp šių organų bus didesnis, pas pateles jo beveik nėra.

Šinšilų nėštuminis laikotarpis 112 dienų. Palikuonių atsiveda 1-4. Mama maitina 3 mėnesius, todėl jaunikliai atskiriami tik po 3 mėnesių.

Kastruoti galima nuo – patiną nuo 4 mėnesių, patelę nuo 5 mėnesių.

Laikymo sąlygos:

Narvelis turėtų būti pakankamai didelis bei aukštas, vienai šinšilai-nuo 80cm ilgio ir 80cm aukščio. Kadangi šinšilos yra aktyvūs gyvūnai, mėgstantys šokinėti bei karstytis. Augintiniui bus smagiau, jei į narvelį įdėsite kuo įvairesnių gamakų, kopetėlių, lapuočio madžio šakų ir lentynų . Į narvelį reikėtų įdėti kilnojamą namelį , gamaką kuriame šinšila galės miegoti. Taip pat šinšiloms būtinos „smėlio vonios“ – įdėkite indelį/maudyklę su specialiu šinšiloms skirtu smėliu. Nes šių gyvūnų maudyti negalima! Narvo dugnas turi būti padengtas medžio kraiku arba stambiomis pjuvenomis.

Jas galima pasileisti palakstyti po kambarį, tačiau turite pasirūpinti jo saugumu nuo laidų ar aštrių daiktų. Neužmirškite kad tai šoklus augintinis ir jis gali užšokti ant baldų.

Nešti į lauką negalima, pavadėliu dėti negalima. 

Mityba:

Šinšilos yra žoliaėdžiai graužikai, juos patartina šerti granuliuotu maistu(be grūdų ar kitų priedų, išskyrus su džiovinta žolia ar džiovintomis žolelės) 1 kartą per dieną. Racione turi būti šieno 24 val per parą!
Galima duoti razinų, riešutų, tik nedarykite to pernelyg dažnai, ne dažniau kaip 1–2 kartus per savaitę ir tik nedideliais kiekiais (pvz.: viena razina, pusė lazdyno riešuto)!
Maisto racione neturi būti kreidos ar druskos(jos kenkia sveikatai, o ir dantų dildinimui tai nepadeda).
Skanėstai ant pagaliuko-jie su medumi, grūdais – NE.

Natūralūs žoliniai skanėstai-TAIP. 

Taip pat šinšiloms būtina nuolatinė prieiga prie vandens, atsigerti. Vanduo gertuvėje turi būti švarus bei šviežias.

Džiovinti vaisiai ir daržovės turėtų būti duodami nedideliais kiekiais, kaip skanėstai(pvz. viena skiltelė obuoliuko). Tinkami džiovinti vaisiai – obuoliai,  razinos.

Dėl didelio cukraus kiekio bananai paprastai yra pavojingi šinšiloms. Pilvo pūtimas ir skrandžio sutrikimas yra dažnas šalutinis poveikis valgant per daug bananų. Paprastai patartina tiesiog praleisti šį vaisių, o kitus vaisius pasilikti ypatingoms progoms.

Pirktiniame maiste – vaisių, riešutų, grūdų ir sėklų(pvz. Saulėgrąžų) reikėtų vengti . Šiose maistuose dažnai yra daug riebalų ir cukraus ir nesvarbu, kad jis sumaišytas su granulėmis. Šinšilos neturėtų jų valgyti, nes jos nesveikos ir gali nutukti.
Vasara galite saikingai palepinti lapeliais- dobilų , kiaupienės , dilgėlės, beržo, aviečių, braškių.
Džiovintais taip pat. Dar galite prisidžiovinti- medetkų, liepžiedžių, morkų.

Viską duoti su saiku!

Šakelės pagraužtukai gali būti duodamos kiekvieną dieną – beržo , liepos, aviečių, obels, lazdyno.

Maistas, kurio duoti draudžiama!! – paprastasis kopūstas, kukurūzai, bananai, saulėgrąžų sėklos, avokadai, rabarbarai, pupelės, brokoliai, špinatai, citrusiniai vaisiai, žmonių  ir kitų gyvūnų maistas.

Dažniausiai pasitaikančios ligos:

Vienas pagrindinių sveikatingumo rodiklių – kailis. Jis turi būti švarus, purus, blizgus, vientisas, be nuplikimų.
Taip pat kaip ir kitiems graužikams, būtina atkreipti dėmesį į šinšilos dantis. Jeigu pastebėjote kad augintis nustojo valgyti kuo skubiau vežkite pas veterinarą, nes gali būti, kad peraugo dantys.
Dantų kirpti negalima, tik dildinti. Peraugusius dantis jūs galite apžiūrėti tik priekinius, galinius gali apžiūrėti tik vet. gydytojos su specialiais žiodikliais. Dantys turi būti oranžinės spalvos. Sveiko gyvūnėlio nosis turi būti sausa, švari, o akys skaidrios, blizgios.

Parazitai.

Šinšilos dažniausiai užsikrečia virškinamojo trakto parazitais dėl prastų laikymo sąlygų, prastos aplinkos higienos, taip pat gali užsikrėsti nuo kitų namie laikomų augintinių. Dažniausi simptomai – apetito netekimas, viduriavimas, pilvo išsipūtimas, gyvūnas tampa apatiškas, gali pradėti kristi svoris. 
Kaip ir kiti kailiniai žvėreliai, šinšilos gali užsikrėsti išoriniais parazitais(gali būti parazitų ir jūsų nupirktame šiene) . Ryškiausi užsikrėtimo požymiai – pablogėjusi kailio kokybė, nuplikimai, žaizdelės, intensyvus kasymasis.