PAUKŠČIAI

Rūšys:

1. Kanarėlė – kikilinių šeimos paukštis, kūnas 12-14cm ilgio. Patino nugara geltonai žalia su juodais brūkšneliais, krūtinė ir gerklė geltonos. Patelė žalsva. Kanarėlės patelė vidutiniškai gyvena 6 – 10 metų. 

2. Banguotoji papūgėlė – Kūno ilgis: 18–24 cm, uodegos: 8–12 cm, svoris: 40–50 g, gyvenimo trukmė: 12–14 m. Ant nugaros turi trumpas plunksnas su bangelių ornamentais.  Gali būti įvairių spalvų – žalios, geltonos, mėlynos, baltos – dažniausiai būna kelių spalvų, įvairiausių atspalvių. Suaugusias banguotąsias papūgėles galima lengvai atskirti pagal nosies spalvą (virš snapo): patinėlių taip vadinamoji vaškinė oda yra mėlynos spalvos, o patelių – šviesiai rudos.

3. Nimfinė papūgėlė – Kūnas 30-33 cm, uodega – 14-16 cm ilgio; svoris – apie 90 g. Gyvenimo trukmė iki 20 metų. Būdingiausi požymiai yra gana ilgas kuodas ir ilga nusmailėjusi uodega. Plunksnos pilkos su baltomis dėmėmis ant sparnų, kuodai geltoni. Gamtinių patinų ir patelių plunksnų spalva skiriasi – patinų plunksnų spalva ryškesnė. Tačiau yra išveista labai daug spalvinių formų – perlinės, margos, geltonos, baltos ir baltažandės, šitų spalvinių formų lytis atskirti labai sunku. 

4. Zebrinės amadinos – ilgis – 10 cm, vidutinis amžius – 5 – 8 metai. Būna įvairių spalvų: gelsvai rudos, baltos kaštoniniais šonais, sidabrinės, kreminės. 

Lyčių skirtumai: patinėlių krūtinė dažniausiai skersai dryžuota, snapas raudonas, skruostai rausvai geltoni arba juodi; patelės ant krūtinėlės neturi dryžių ir snapo raudonis blankesnis.

Balti amadinai lyties skirtumas tik pagal snapo spalvą. Pas patinus ryškesni, pas pateles blankesni. 

5. Žako papūga – kitaip dar vadinama pilkąja papūga. Ilgis: 33 cm, gyvenimo trukmė: 50–80 metų nelaisvėje, svoris: 500g. 

ŽAKO papūgų yra dvi rūšys – raudonuodegis( plunksnos yra šviesiai pilkos spalvos, pakaušio ir pilvo srityje plunksnos yra šviesesnės arba baltos. Snapas juodas. Uodegos plunksnos yra ryskiai raudonos spalvos) ir bordouodegis žakas( tamsiai pilkos spalvos, su bordinę uodega ir yra mažesnis už raudonuodegi žaka) . 

Amžių galima nustatyti pagal akies rainelę: jauniklio iki devynių mėnesių akies rainelė būna tamsi, beveik juoda, nuo 9 mėn. rainelė pradeda šviesėti, kol galiausiai tampa šviesiai geltona.

6. Kakadu – kūnas nuo 30 iki 70 cm ilgio, gyvenimo trukmė – 60-80 metų. Būdinga balta, juoda, rožinė ir geltona spalva. Patinų ir patelių spalva vienoda. Suaugusių Patelių akys šviesios, patinu – tamsios. 

7. Ara – yra nuo mažų ( ara nobilis -) iki labai didelių, kurios yra pačios dydžiausios iš papūgų šeimos  . Turinčios žalią, raudoną, mėlyną ir geltoną plunksnų dangą. Patinai, patelės ir jaunikliai beveik vienodos spalvos. Kūnas iki 95 cm ilgio. Gali išgyventi iki 80-100 metų. Pasaulyje yra apie 14 – 15 arų rūšių.

8. Eklektusas. 

Kūnas apie 35cm ilgio, svoris – apie 450g, gyvenimo trukmė apie 30m. iš kitų papūgų išsiskiria tuo, jog patinėliai ir patelės ryškiai išsiskiria savo spalvomis. Patinėliai ryškiai žalios spalvos su gelsvu atspalviu galvos srityje, sparnai ir uodega su raudonomis bei mėlynomis plunksnomis. Patelės  ryškiai raudonos su tamsesniu atspalviu nugaros ir sparnų srityje, sparnų plunksnos turi violetinių bei mėlynų atspalvių, uodegoje matomi gelsvai oranžiniai atspalviai. Taip pat patinų snapas oranžinis, o patelių juodos spalvos.

Laikymo sąlygos:

Suteikite savo augintinei patį didžiausią (kokį tik įmanoma) narvą. Narvelyje būdamas paukštis turi turėti galimybę laisvai ištiesti sparnus, laipioti ir žaisti. Narvelį reikėtų laikyti toliau nuo triukšmingų vietų, pavyzdžiui, televizoriaus, prie lango ar ten, kur nuolatos jaučiamas skersvėjis. Optimali laikymo temperatūra yra 15-20˚C. Patalpoje turėtų būti šviesu, bet derėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, geriausia narvelį statyti prie sienos, taip papūgėlė jausis saugiau. Prijaukintas kalbančias papūgas geriausia auginti po vieną, o mažas ir vidutinio dydžio papūgėles, priklausomai nuo jų charakterio, rekomenduojama laikyti poromis arba pulkeliu dideliame voljere.

Narvelis turėtų būti metalinis, jame įtaisytos laktelės paukščiams tupėti. Lesykla ir girdyklėlė turėtų būti ne po lakta ar žemiau jos ir kuo toliau nuo laktų( tai tinka nevisoms paukščių rušims) , kad į jas nepatektų išmatų.  Jei dugnas nėra padengtas smėliu, tuomet narvelyje būtinai turi būti smėlis ar smulkus žvirgždas, kuris reikalingas gerai skrandžio veiklai ir maisto virškinimui. Lesyklėles mišiniams iš grūdų būtina labai kruopščiai išvalyti nuo maisto likučių ir nusausinti, kartą per savaitę jas būtina išplauti. Automatines gertuvėles valykite kas dieną, nes ant jų gali susidaryti gleivės, kurios paukščiams yra kenksmingos.

Tam, kad papūga galėtų galąsti savo snapą ir nagus į narvą reikėtų įdėti šviežiai nupjautas medžio šakas. Gnaibydama tokią šaką papūga ne tik pagalanda snapą, bet ir gauna būtinus mikroelementus ir kai kuriuos vitaminus. Labiausiai tinka beržo, gluosnio, ąžuolo, liepos, klevo, riešutmedžio, šermukšnių, uosio, ievos ir nepurkštų vaismedžių šakos. Nuodingi medžiai – akacijų, sedulos, kukmedžio, abrikoso, alyvų, kriaušės, slyvos, vyšnios . Į narvelį taip pat reikia įdėti medinius žaislus, mineralines kreidas. Kreida – pagrindinis kalcio šaltinis, reikalingas kaulams, nagams bei snapui. 

Jei norite užimti paukštį, puiki alternatyva žaislams – kapstyklė.  Sausas lesalas, džiovinti vaisiai, riešutai, uogos, soros, sėmenys; trintas molis, kreida – papildai; nedideli žaislai, kamščio gabaliukai – žaidimui. Privesti prie tokio maitinimosi būdo paukštelį reikia po truputį.

Mityba:

Papūga turi gauti kokybiško granuliuoto maisto, vaisių, daržovių, riešutų. Tinkamą pašarą visuomet galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. 

Tinkami vaisiai – obuoliai, bananai, citrusiniai vaisiai, vynuogės, mangai, papajos, pasiflorai, granatai. 

Tinkamos daržovės – morkos, kukurūzai, šparaginės pupelės, burokėliai, saldžiosios/aitriosios paprikos, brokoliai, špinatai, pomidorai, cukinijos, kiaulpienių lapai. 

Jei nusprendėte paukštelį maitinti namie ruoštu pašaru, rekomenduojama prieš tai pasitarti su veterinarijos gydytoju dėl tinkamo raciono, jog gyvūnas gautų visus jam būtinus vitaminus bei mineralus.

Dažniausiai pasireiškiančios ligos:

Pagrindiniai sergančios papūgėlės požymiai – mažai juda, plunksnos ištaršytos, sparnai šiek tiek nuleisti, galva prispausta prie pečių arba paslėpta po sparnu, mažai lesa, akys aptemusios, kvėpavimas sunkus.

Parazitai. Jei plunksnos atrodo apgraužtos, papūgėlė gali turėti išorinių parazitų. Tai patikrinti galima patiesus baltą popieriaus lapą and narvelio dugno. Jei po nakties išmatos vienoje vietoje krūvelėje, tai reiškia, jog paukštis ramiai miega ir greičiausiai parazitų neturi. Jei išmatos pasklidusios po visą narvelio dugną, tai reiškia, jog paukštis buvo neramus, kasėsi, tai gali indikuoti užsikrėtimą parazitais.  Tam, kad būtų teisingai ir tiksliai nustatyta virusinių, bakterinių, mitologinių ir parazitinių susirgimų diagnozė, būtinas specialus išmatų, odos, išskyrų iš nosies, burnos ertmės ir akių tyrimas, atliekamas veterinarijos laboratorijoje.

Avitaminozė. Viena iš priežasčių, sukeliančių įvairaus pobūdžio ligas, tai netinkamas papūgėlės maitinimas. Maitinimas vienodo tipo lesalu (pavyzdžiui, sausais grūdais, košėmis ir pan.) sukelia avitaminozę. Liga pasireiškia įvairiai, priklausomai nuo to, kurio vitamino trūksta. Trūkstant vitamino A gali pasireikšti čiaudėjimas, išskyros iš nosies, akių patinimas, suprastėjusi plunksnų kokybė. Vitamino D trūkumas gali sukelti metabolinę kaulų ligą arba kaulų suminkštėjimą, snapo, kojų deformacijas.

Virškinamojo trakto sutrikimai. Tai gali sukelti apsinuodijimas nekokybišku maistu arba druska. Pasireiškia apatija, padidėjęs troškulys, viduriavimas, silpnumas, traukuliai. Jei paukštis apsinuodijo druska reikia praplauti gurklį su vandeniu ir aliejumi, jei apsinuodijo kitomis medžiagomis, gurklys plaunamas vandeniu su jame ištirpinta aktyvuota anglimi. Po plovimo reikia sugirdyti krakmolo arba linų sėmenų nuoviro.

Nuplikimas, plunksnų išsipešimas. Tai gali sukelti stiprus stresas, vitaminų, mineralinių medžiagų stoka, niežų erkutės.