JŪRŲ KIAULYTĖS

Jūrų kiaulytės yra ramaus būdo augintiniai, jie gana greit prisiriša prie šeimininko. Gyvenimo trukmė: apie 6-8 metų. Vidutinis jūrų kiaulytės svoris – 1,5–1,8 kg.

Tai yra koloniniai gyvūnai, rekomenduojama laikyti tos pačios lyties nemažiau kaip po 2

Lyties nustatymas:

Jūrų kiaulyčių lytį galima nustatyti vizualiai bei apčiuopiant pirštais. 

Patelė: vizualiai lytiniai organai primena „Y“ raidę, yra šiek tiek įgaubti.

Patinas: vizualiai lytiniai organai primena „i“ raidę. Švelniai pirštais paspaudus virš lytinių organų išlenda patino varpa.

Veislės:

Pasaulyje yra daugybė skirtingų jūros kiaulyčių veislių. Žemiau pateiktos dažniausiai sutinkamos veislės.

1. Angliškoji (paprastoji) – tai dažniausiai auginama jūrų kiaulytė. Jos kailis būna baltas, rudas, juodas, margas ir su įvairiais rudais atspalviais.

2. Abisinijos (verpetuotoji) jūrų kiaulytė – turi verpetus. Šias jūrų kiaulytes rekomenduojama šukuoti kartą per dieną.

3. Peru (karališkosios) jūrų kiaulytės – kailis labai ilgas, auga į priekį link galvos. Rekomenduojama šukuoti bent kartą per dieną.

4. Šelti jūrų kiaulytė – būdingas ilgas kailis, augantis nuo galvos link užpakalinės kūno dalies, būdingi ilgi plaukai barzdos srityje.

5. Himalajinė jūrų kiaulytė – būdinga šviesi kailio spalva ir juodos galūnės. 

6. Beplaukė jūrų kiaulytė – dažniausiai jos nėra visiškai plikos, turi plaukų kuokštelius snukio bei kojų srityje. Šios jūrų kiaulytės laikomos hipoalergine veisle. Tačiau šios veislės augintiniai yra gan reiklūs, todėl nerekomenduojama pradedantiesiems jūrų kiaulyčių augintojams.

Laikymo sąlygos:

Jūrų kiaulyčių narvelis turėtų būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai ir nevaržomai judėti. Norint užtikrinti švarą ir gerą kvapą, narvelį reikėtų valyti kasdien, pašalinant nešvarų kraiką bei nesuėstą pašarą. 

Patogiausia narvelio dugną iškloti stambiomis medžio pjuvenomis ar popieriniu kraiku.

Medžio drožlių kraikai – turbūt patys populiariausi ir dažniausiai naudojami. Rinkdamiesi tokį kraiką graužikui, atsižvelkite į tai, iš ko tiksliai jie pagaminti. Geriau rinktis lapuočių medžių drožles, nes spygliuočių skiedrose esantys aliejai gali būti nuodingi augintiniui.

Popieriniai kraikai – yra gaminami iš celiuliozės pluošto, dėl to yra visiškai natūralūs. Jie puikiai sugeria kvapą ir skystį. 

Kraikas, kurio reikėtų vengti:

• Jokiu būdu nenaudokite laikraščių. Juose gausu nuodingų medžiagų, kurios gali turėti neigiamos įtakos augintinio sveikatai. 
• Kačių kraikas nėra tinkamas graužikams.
• Geriau nenaudoti smulkių pjuvenų, nes papuolusios į akis ar kvėpavimo takus jos gali sukelti rimtus augintinio sveikatos sutrikimus. Kaip alternatyvą galite rinktis presuotų granulių kraikus.

Jūrų kiaulytėms galite išrinkti medinių žaislų, pavyzdžiui, kamuoliuką arba ritinį su varpeliu. Toks žaislas bus ne tik nekenksmingas, bet ir augintiniui suteiks daug džiaugsmo. Taip pat žaidimams labai tinka kamuoliukas, kurio viduje galima paslėpti skanėstą. 

Sudarykite sąlygas jūrų kiaulytei pasislėpti – tai gali būti įvairūs urveliai, tuneliai ar tiesiog uždaras kampas.

Mityba:

Jūrų kiaulytės pagrindinę raciono dalį turėtų sudaryti 50% specializuotas sausas ėdalas ir grūdai, o kita 50% žolė, vaisiai ir daržovės. Šienas privalo būti visada, kaip maisto racionas(ėdžiose). 

Nuolat augantiems dantims galąsti būtina duoti medžių šakelių (pvz., beržo, ievos, obels šakos). Papildai – Kreida ir speciali druska. Vitamino C po lašiuką į dieną ant žalumynų. 

Tinkami vaisiai ir daržovės :

Pienės ir jų žiedai, dobiliukai, krapai, cukinija, špinatai, morkos, pomidorai, moliūgas, salieras, arbūzas, ananasas, melionas, braškės, kivi, papaja, mėlynės, agurkai, petražolės, kukurūzai ir jų lapai. Visi šie produktai duodami po nedaug . 

Vandenį keisti kiekvieną dieną. 

Netinkamas maistas:

• Kopūstinės daržovės – paprastasis, brokolis – nuo tokio tipo pašaro graužikams gali pūsti pilvą bei sutrikdyti virškinimą. 
• Šakniagumbiai – bulvės, burokėliai ir jų lapai, ridikai. 
• Virtos daržovės – gali sutrikdyti virškinimą, pakinta išmatų konsistencija.
• Nerekomenduojama šerti įvairiais namų ar sodo dekoratyviniais augalais. 
• Negalima šerti maistu nuo stalo, įvairias saldumynais. 
• Citrusiniai vaisiai – apelsinas,mandarinas, citrina. 
• Avokadas.

Naujo pašaro įvedimas į racioną:

Jokiam augintiniui maisto negalima pakeisti staiga, nes tai gali sukelti įvairių virškinimo sutrikimų. Prie naujo pašaro pratinama palaipsniui. Jūrų kiaulytės gali būti pratinamos taip:

• pirma savaitė – 3 dalys įprasto pašaro ir viena dalis naujo pašaro; 
• antra savaitė – 2 dalys įprasto pašaro ir 2 dalys naujo pašaro; 
• trečia savaitė – 1 dalis įprasto pašaro ir 3 dalys naujo pašaro; 
• ketvirta savaitė – galima šerti vien nauju pašaru.

Dažniausiai pasitaikančios ligos:

Dantų problemos. Jūrų kiaulyčių, kaip ir kitų graužikų, dantys nuolat auga. Peraugusių dantų požymiai gali būti – sutrikęs gyvūno apetitas, jis neėda, tapo apatiškas, pradėjo kristi svoris, pastebite seilėtekį. Tokiu atveju būtinas vizitas pas veterinarijos gydytoją. Norint išvengti šių problemų būtina augintiniui duoti įvairių graužiamų skanumynų, kurie padėtų nudildinti dantis pvz., šienas, šakos, kreida.

Nerekomenduojama kirpti dantų žirklėmis, tai gali pažeisti dantį (pvz., jis gali įskilti), taip pat tai skatina dantų iškrypimą. Pakitusi dantų augimo kryptis gali apsunkinti gyvūno maitinimąsi, dantys gali įaugti į žandą.

Pododermatitas. Tai yra galūnių vidinių plaštakų ir pėdų odos uždegimas. Ši liga ypač dažnai pasireiškia jūrų kiaulytėms. Ji gali atsirasti dėl netinkamų higieninių sąlygų, prasto, drėgno kraiko, tinklinių vielos grindų, judėjimo trūkumo. Ligos požymiai – pastebimos paraudusios, patinusios pėdutės, gyvūnas šlubuoja, nenori vaikščioti, jei liga progresavusi, ant pėdučių matomos žaizdos.

Taip pat dažna gyvūno šlubavimo priežastis – peraugę nagai. Nagus būtina profilaktiškai patrumpinti.

Vitamino C trūkumas. Jūrų kiaulyčių organizmai patys negeba gaminti vitamino C, todėl jiems būtina pakankamą kiekį šio vitamino gauti su pašaru. Vitaminas C ypač svarbus vaikingoms patelėms bei jaunikliams. Esant vitamino C trūkumui suaugusiems gyvūnėliams ima kraujuoti dantenos, susidaro hemoragijos audinių ir vidaus organų paviršiuje. Jauniems gyvūnams ypač sutrinka kremzlinio ir kaulinio audinio formavimasis. Ankstyvas vitamino C trūkumo požymis, jūrų kiaulytės vangumas. Tokiu atveju derėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Daržovės, turinčios daug vitamino C – špinatai, kiaulpienių lapai, žalioji paprika.

Vaisiai, turintys daug vitamino C – obuoliai, braškės, kiviai, papajos, ananasai.

Parazitinės ligos. Kaip ir kiti augintiniai, jūrų kiaulytės kenčia nuo parazitinių ligų. Dažniausiai sutinkami išoriniai parazitai – niežų erkutės, jos sukelia stiprų niežulį. Išorinių parazitų požymiai – suprastėja kailio kokybė, jis neblizga, pradeda plikti, oda pleiskanoja, gali atsirasti žaizdos, gyvūnas daug kasosi, yra neramus. Taip pat jūrų kiaulytės gali užsikrėsti vidaus parazitais – kirminais, jie sutrikdo gyvūno virškinimo sistemą, pašaro įsisavinimą. Vidinių parazitų požymiai – augintinis liesėja, tampa apatiškas, sutrinka jo mityba, gali pakisti išmatos. 

Siekiant išvengti parazitinių ligų rekomenduojama profilaktinė gyvūnų dehelmintizacija.