IGUANA

Iguanoms būdinga išilgai nugaros auganti aštrių spyglių ketera, ilga uodega. Iguanos gali išaugti iki 1.8 metrų ilgio. Svoris sviruoja nuo 2 iki 8 kg. Jų gyvenimo trukmė nuo 20 iki 30 metų. Dažniausiai būdinga žalsva spalva, bet gali būti ir rudos, pilkos, oranžinės ar rausvos spalvos ir kitos spalvinės formos. 

Rūšys:

1. Žalioji iguana

Lyties nustatymas:

Iki vienerių metų laiko iguanų lities nustatyti neįmanoma(tik DNR), litis nstatoma tik pilnai suaugusių. Patinai daug riškesnių spalvų sviruoja geltona, oranžinė spalva. Galvos daug stambesnės ir su dideliais žandais, spygliai yra didesni. Patinai yra didesni nei patelės. Patinai ant galinių kojų turi taškelius, vadinamąsias poras. Uodegoje ryškūs iškilimai. Patinai plonesni ir ilgesni. Patelės yra mažesnės, apvalesnės, smulkesnės galvos, trumpesni spigliai. Pilkšvos arba samaninės spalvos. 

Laikymo sąlygos:

Iguanoms reikalingas erdvus, aukštas terariumas, bent 2×1,5×2 metrų. Terariumo negalima statyti arti triukšmingų vietų, televizoriaus ar radijo, nes jų klausa geresnė net 18 kartu nei žmogaus . Terariume turėtų būti įvairių stora šaką laipiojimui,  keramikinį indelį maistui. Svarbu palaikyti atitinkamą terariumo temperatūrą su šildomu kilimu ar kabeliu, dieną šiltojoje terariumo zonoje 30-35 °C, šaltojoje apie 25 °C, naktį ne žemesnė nei 20 °C. Terariume būtina įrengti lempą (UVB 8 %, soler glo arba megarei), ji turi būti 30cm atstumu nuo gyvūno. Apšvietimas turėtų būti įjungtas 12 valandų per parą. Dugnas turi būti sausas( subtraktais, pjuvenos, durpės sukele plačių bei parazintines ligas), dažnai augintojai tiese tiesiog medzanes paklodes ar palas( turi būti be islindusiu siulų galų, sagų ar skylių). Vasarą iguaną rekomenduojama išnešti į lauką ant saulės, tai pagerina kalcio absorbciją organizme.

Iguana  maudoma kiekvieną dieną 30-35 °C vonioje. Gyvūnui vandens turi būti tiek, kad siektu kojomis dugną. Vandens procedūros padeda pagerinti medžiagų apykaitą. 

Mityba:

Tai yra žolėdis gyvūnas, mintantis augalų lapais, vaisiais, žiedais. Jaunos ar neturinčios svorio iguanos gali ėsti vabzdžius, kiaušinius. Jaunos iguanos minta tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maistu. Todėl iguana, kuri sveria iki 800gr galima duoti kartą per savaitę zoofobusų, svirplių. Suaugusioms ir sveikoms iguanoms negalima šerti gyvūninės kilmės maistu(jeigu gyvūnas gauna perdideli kieki baltymų joms išsivysto padagara ir ju gyvenimo trukmė sutrumpėja iki 10 metų) . Būtina tinkamai subalansuoti racioną, jog augintinis gautų reikiamų vitaminų, svarbu maitinti kuo įvairesniu maistu. Jaunos iguanos šeriamos 3 kartus dienoje. Svarbu prieš pateikiant maistą švariai nuplauti. Gyvūnas reikemos drėgmės organizmui gauna su maistu. 

Racioną turėtų sudaryti: 60-70% daržovės, žalumynai; 5-15% vaisiai ir uogos. Jaunoms iguanoms būtinas ir baltiminis maistas. 

Maistui tinkamos daržovės, žalumynai: morkos, baklažanai, cukinijos, agurkai, moliūgai, ropė, brokuliai, kalafijorai, briuselio kopūsteliai, šparaginės pupelės, žirneliai, kiaulpienės, pienių žiedai, garstyčių lapai, krapai,dobilų, špinatai, salotos, garšva, gražgarstė, nasturtų lapai ir žiedai, liucerna, trauklapis. Žiemą galima duoti ir šaldytus produktus(be druskų ir prieskonių). Kietas maistas yra tarkuojamas, per brokinę tarką. Maistas turi būti įvairūs – mixas ir kaitaliojimas. 

Maistui tinkami vaisiai ir uogos: kiviai, melionai, braškės, mangai,  vynuogės, persikai, kriaušės,  bananai. Retkarčiais galima, pomidorų, mandarinų, ropė ir jos lapai, persimonų,persikai, abrikosai, porai, vyšnių ir trešnių be kauliukų, slyvų(be kauliukų) , obuoliai (saldūs ir minkšti), agrastų saldžių ir minkštų, arbūzai, papaja, paprika, . 

Mineralai( Elekrolit ir Nekton D3) ir vitaminai (Nekton- Iguana ) duodami į savaitę vieną kartą. kalcis naudojamas pasitarus tik su specialistais. 

 Vitaminų A kiekis ME/100gr

Ropės gumbai, pupų ankštys, garstyčios, cikorija, morkos, pomidorai, lapinės salotos, agurkai, obuoliai, baklažanai, 

NEGALIMA 

Bulvių, burokėlių ir jų lapų , avokado, kopūstų, pekino kopūstų, juodųjų serbentų, grybai, lęšiai, petražoli. Draudžiama duoti žmonių ir kitų gyvūnų maisto, vitaminų . 

Dažniausios ligos:

Metabolinė kaulų liga. Dažniausiai pasireiškia, kai gyvūnas gauna nepakankamą kiekį ultravioletinių spindulių (UVB). Taip pat šią ligą sukelia netinkamas mitybos racionas, per mažas kalcio kiekis maiste( tai nutinka kai duodamas tik vienodas maistas) . Tai per ilgą laiką išsivystanti liga, pasireiškia netaisyklinga kojų laikysena (kreivos kojos), minkšas žandikaulis, nerangi, sunki eisena, ilgainiui augintinis visiškai nebegali vaikščioti. Problema dažnai apsunkina vitaminoD3 ir kalcio trūkumas. Siekiant išvengti ligos, būtina užtikrinti gerą, įvairų mitybos racioną, kuriame būtų gausu įvairių vitaminų bei kalcio. Taip pat, būtina UVB lempa.

Užpakalinių kojų paralyžius – B1 vitaminų trūkumo ištinka galinių kojų paralyžių. Ši problema sprendžiama injekcijomis bei mytybos balancu. Užpakalinės dalies paralyžius taip pat gali kilti dėl mineralų (ypač Ca) trūkumo. Šiai problemai spręsti taip pat būtinos Ca injekcijos. 

Podagra – priežastis – netinkamos laikymo salygos ir netaisiklingas maitinimas (laisvėje šią liga gyvūnai neserga) 

Infekcinis stomatitas – burnos puvinys. Tai burnos uždegimas, sukeltas, virusinių, bakterinių ar grybinių infekcijų. Liga pasireiškia nusilpus augintinio imunitetui. Imunitetas gali nusilpti dėl, netinkamos mitybos ar streso. Burnos puvinio simptomai: sumažėjęs apetitas, nesidomėjimas maistu, patinusi bei paraudusi burna, iš burnos teka seilės.

Gribelinės išorinės ir vidinės ligos – tai odos pasikeitimai su ištamsėjimais ir tai matoma tik per mikroskopa. Šios ligos diagnozuojamos jau paveluotai ir jų gydymas būna ilgas ir sudėtingas. 

Parazitinės ligos. Užsikrėsti parazitais augintiniai gali 2 būdais: nuolat šeriami laukiniais vabzdžiais arba trūkstant bendros higienos ir švaros terariume. Užsikrėtimo požymiai: išsipūtęs pilvas, silpnumas, staigus svorio kritimas. Siekiant išvengti parazitinių užsikrėtimų būtina švariai plauti maistą, taip pat, būtina palaikyti nuolatinę terariumo švarą. 

Jeigu gyvūnas gyvena su kailiuotais augintiniais, iguana būtina nukirminti kas 6 mėnesius(„panakur „milteliai) 

Kvėpavimo sistemos ligos. Dažniausiai išsivysto dėl per didelės drėgmės, prasideda antrinė bakterinė infekcija. Pagrindiniai simptomai yra pajuodyje ties mentimis. Dažniausiai veterinarijos klinikoje skiriama antibiotikų terapija.

Nagų peraugimas nesunkiai pašalinamos su smulke dilde(nekaryti) . Taip gyvūnas jausis patogiai ir jūsų neapdraskys. 

Dažnai inguanų patelės, net ir gyvendamos vienos deda kiaušinius. Tačiau pasitaiko atvejų, jog jos jų neišdeda ir laiku joms nesuteikus pagalbos – miršta. 

Dėl tinkamo auginimo patareme konsultuotis su specialistais.