GYVATĖS IR ŽALČIAI

Gyvenimo trukmė: 15-30 metų, priklausomai nuo rūšies.  Vidutiniškai užauga apie 1- 3metrų ilgiau, priklausomai nuo rūšies. Tai naktį aktyvūs gyvūnai.

Dažniausiai auginamos rūšys:

1. Kukurūzinis žaltys

2. Pieniškoji gyvatė

3. Meksikos gyvatė

4. Žiurkinis žaltys

5. Amūro žaltys

6. Karališkasis pitonas

7. Paprastasis smauglys

8. Kalifornijos karališkoji gyvatė

Lyties nustatymas:

 Lytį galima nustatyti pagal gyvatės uodegos formą: patinų uodega storesnė, plonėjanti palaipsniui, patelių uodega plonesnė, staigiai suplonėjanti.

Taip pat gyvačių lytis nustatoma zonduojant kloaką. Naudojamas specialus minkštas zondas, pagal angos dydį nustatoma lytis, patelių mažesnė, patinėlių didesnė. Šią procedūrą rekomenduojama atlikti patirties turintiems gyvačių augintojams. 

Laikymo sąlygos:

Rekomenduojamas terariumo dydis bent 100x50x50, vėlgi, priklausomai nuo auginamos gyvatės rūšies. Minimalus terariumo ilgis turi būti toks, kad gyvatė jame galėtų išsitiesti visu ilgiu.

Terariume būtina palaikyti gyvatei optimalią šilumą, šilumos zonos sukuriamos naudojant šilimo kabelius, šilumos kilimėlius Turi būti bent 2 skirtingos šilumos zonos: karštoji zona – 32°C, šaltoji zona – 25°C, naktį temperatūra turėtų būti apie 20-22°C. 

Kukurūziniams žalčiams, žiurkiniams žalčiams, amūriniams žalčiams naudojama UVB 5 % spindulius skleidžiančią lempą. Nakties metu lempa išjungiama. Pieninei gyvatei, meksikos ir kalifornijos gyvaitėms UVB lempos nenaudojamos. Lempos įjungiamos 12 valandų per parą.

Labai svarbu užtikrinti terariumo drėgmės lygį, tai būtina geram gyvatės odos nėrimuisi. Būste turėtų būti padėtas vandens dubenėlis, pakankamai didelis, kad augintinis galėtų jame maudytis, vanduo turi būti šiltas.

Terariumo substratas turi būti natūralus,jei gyvatė jo suėstų. Substratui tinka koralinis smėlis, popierius, sutrupinta medžio žievė, kokoso durpės, buko drožlės . 

Terariume turėtų būti įrengta įvairių slėptuvių ir medžio šakų, dirbtinių augalų, terariumas turi kuo labiau atkartoti natūralią gyvačių gyvenamąją aplinką. Šakos turėtų būti be aštrių atsikišimų, kad augintinis laipiodamas jomis nesusižeistų.

Mityba:

Dėl pačių gyvačių saugumo rekomenduojama maitinti jau negyvu maistu. Dažniausiai maitinama šaldytomis pelėmis. Būtina užtikrinti, jog maistas yra švarus, nesugedęs, prieš šeriant jį reikia atšildyti. Jaunos gyvatės maitinamso 1-2 kartus per savaitę, suaugusios kas 1 – 2 savaites. 

Dažniausios ligos:

Išoriniai parazitai. Lietuvoje dažniausi gyvačių parazitai yra erkės. Gyvačių erkės randamos įsisiurbusios odos tarp žvynų žandikaulių srityje, aplink akis, kloakos srityje, gali būti pavienės ant viso kūno. Pagrindinis užsikrėtimo požymis – pakilę, atsikiše žvynai, normaliai žvynai turi būti prigludę prie odos. Taip pat, gyvatės galvos braukymas į įvairius daiktus gali indikuoti šį užsikrėtimą. Erkės turi būti pašalinamso mechaniniu būdu, gyvatė maudoma bent 30min. Po vonios gyvūnas nusausinamas ir ištepamas vazelino aliejumi, po 2 valandų vėl nuvalomas. Toks gydymas ne visada efektyvus, todėl būtina konsultuotis su veterinarijos gydytoju.

Kvėpavimo takų ligos. Atsiranda dėl aplinkos stresorių, blogos ventiliacijos, per didelės drėgmės, hipotermijos, bakterinių infekcijų. Pagrindiniai požymiai – sutrikęs kvėpavimas, putos iš nosies, švokščiantis garsas kvėpuojant. Svarbu pakelti augintinio ir terariumo kūno temperatūrą, sureguliuoti aplinkos drėgmę. Augintinio gydymui skiriami antibiotikai.

Stomatitas. Dažniausios priežastys: burnos traumos, bakterinės infekcijos, per šalta aplinkos temperatūra. Sergant stomatitu gyvatės burna būna nepilnai užsivėrusi, patinusi, padidėja seilėjimasis, gleivinė paraudusi, augintinis visai nebesimaitina. Tokiu atveju turi būti taikoma antibiotikų terapija.

Podagra. Gali pasireikšti dėl per žemos temperatūros, dehidratacijos, peršėrimo riebiu pašaru, infekcijų. Pagrindiniai simptomai: atsisakymas maitintis, dehidratacija, patinusi uodega. Gydymas komplikuotas. Būtina užtikrinti geras augintinio aplinkos sąlygas.