Mąstėme ar postą rašyti kaip visada – atvyko…
Ar skaudžią tiesą?
Kadangi gyvūną pirkome vienos mūsų sekėjos prašymu, kuri Skelbiu.Lt pamatė parduodamą įtartinos būklės jūrų kiaulytę ir paprašė mūsų pagalbos (pati nuvykti neturėjo galimybės) – neesame įsipareigoją slėpti tiesos. Važiuodami iš Prienų į Žemaitiją svarstėme, kad gal mums tik pasirodė ir gyvūnui viskas gerai. Tačiau nuvykę pas pardavėją, pamatėme, kad neklydome – jūrų kiaulytės būklė – siaubinga.
Kai šeimininkės paklausėme ar augintinė sveika? – atsakė , kad taip, tik šeimininkei alergija, o iplyšę ausų galiukai ir mažas ūgis tai „veislės bruožas”. Moteris dar mums įdėjo vitamino C, granulių, maistelio ir paaiškino kaip viską naudoti. O mes sumokėją už augintinį, vykome tiesiai į budinčią veterinarijos kliniką Kaune.
Ir – laba naktis – jūrų kiaulytė ne tik šviečia, kaip kalėdinė eglutė, nuo grybelio, krinta epilepsijos priepuoliu nuo niežėjimo(niežai pasitvirtino), bet ir svoris – tik 530 gr. ( metų ir 3 mėnesių jūrų kiaulytė turėtų sverti beveik dvigubai daugiau) , peraugę nagai, palyginus su visu tuo – tik smulkmena. Vidurnaktį, gryžę į prieglaudėlę, svarstėme – ar pranešti buvusiai šeimininkei, kad jai greičiausiai – ne elergija, o niežai. Nutarėme pranešti, kadangi namuose gyvena ir mažametis vaikas. Šiandien ryte tai ir padarėme. Deja, ji atsakė, kad kiaulytė negalėjo niekur užsikrėsti, nes nebuvo vedžiojama į lauką ir buvo laikoma viena, o be to, iš kur mes išviso galime žinoti apie ligas, jeigu gydytojai dirba tik nuo 10 val ryto(Kaune yra klinikų dirbančių visą parą).
Manome, pranešdami apie buvosios augintinės ligas – mes pasielgėme teisingai, o kokių veiksmų imsis buvusi šeimininkė – priklauso nuo jos.
O, dabar jau mūsų, jūrų kiaulytės laukia ilgas izoliacijos ir gydymo laikotarpis.
